Žiema, kokios Kaunas nematė ilgus metus, ne tik džiugina, bet ir kelia rūpesčių. Po didelio snygio valomos gatvės ir šaligatviai dažnai tampa dar pavojingesnės, nes atsiveria šuliniai.

Panemunės gyventojai pasidalino istorija, kuomet jų rajone Klevų ir Mažosios gatvės sankirtoje, pravažiavusi sniego valymo mašina nustūmė šulinio dangtį. Viduryje šaligatvio liko žiojėti niekaip nepažymėtas atviras šulinys.

Kėlė pavojų

„Pirmieji šulinį pastebėjo netoliese gyvenantys gyventojai. Nuvažiavus į vietą paaiškėjo, kad dangtis tiesiog buvo nustumtas į pusnį, o kaimynai jau organizavosi, kaip tą šulinį pažymėti. Buvo atsinešę padangą ir pagalių. Pranešėme ir miesto avarinėms tarnyboms“, – pasakojo Panemunės seniūnaitė Aušra Daugėlienė.

Pasak moters, tokių atvejų Panemunėje buvo ir daugiau, tik kiti gal kiek mažiau pavojingi, nes geriau matomose vietose.

„Šis atvejis buvo tikrai sukėlė pavojų, nes šulinio anga atsivėrė mažai apšviestoje vietoje, todėl į šulinį galėjo įkristi vaikas, šunelis, nepastebėti senyvas žmogus“, – nuogastavo moteris. Pasak jos, sniegą valantys darbuotojai dėl to nėra kalti, nes važiuodami gali ir nepastebėti, jog po savęs palieka atvirą šulinį.

Vagystės nedažnos

Kadangi gyventojai galvojo, kad šulinys priklauso bendrovei „Kauno vandenys“, jiems pirmiesiems pranešta apie tvarkytiną vietą. Tačiau bendrovei šis šulinys, pasirodo, nepriklauso.

„Kadangi tai buvo ne bendrovės „Kauno vandenys“ tinklų šulinys, apie atvirą šulinį patys nedelsiant informavome AB „Telia Lietuva“, kurių pareiga spręsti šią problemą“, – komentavo „Kauno vandenų“ atstovė Ligita Čeponytė.

Paklausta, kaip dažnai šiemet pasitaikė atvejų, kuomet sniego valymo mašinos atveria šulinius, atstovė pasidalino bendraja informacija. „Šulinių remonto nuostoliai nėra ženklūs, lyginant su bendrais avarijų šalinimo nuostoliais. Jie sudaro 6–11 % nuo bendrų kaštų kiekvieną mėnesį“, – teigė L. Čeponytė.

Dangčių nebevagia

Bendrovės „Kauno vandenys“ atstovė taip pat teigė, kad bendrovės Avarinės tarnybos duomenimis, šiuo metu šulinių dangčių vagysčių nepastebima. „Tikėtina, kad tai susiję su draudimu metalo supirktuvėms priimti tokius dangčius“, – sakė L. Čeponytė.

Pasak atstovės, bendrovė „Kauno vandenys“ keičia šulinių liukus su dangčiais planiškai ir nenumatytais atvejais, kada yra realus ar potencialus pavojus. Vien per 2025 m. buvo pakeisti 82 susidėvėję gelžbetoniniai dangčiai. 2025 m. avarinių darbų rangovas pakeitė 98 ketinius šulinių liukus su dangčiais.

„Jei dangtis būna nustumtas, jis atstatomas atgal. Jei tai ne bendrovės tinklo šulinys – informacija perduodama infrastruktūros savininkui. Pamačius atvirus, pravirus ar kitokį pavojų keliančius šulinių dangčius, gyventojus raginame elgtis pilietiškai, kol atvyks atsakingos tarnybos“, – pažymėjo moteris.

Kaip laikiną sprendimą, bendrovės „Kauno vandenys“ atstovė rekomendavo, esant galimybei, pasistengti patiems atstatyti į vietą dalinai pravirus šulinių dangčius. Kitas žingsnis – pavojingą vietą pažymėti, kol atvyks specialistai.

Šančiai nesiskundžia

Pasidomėjus ar ir kiti rajonai, pavyzdžiui Šančiai, patiria panašių problemų su sniego mažinų nustumtais šulinių dangčiais, paaiškėjo kita problema.

„Šančiuose valomos vos dvi gatvės, kuriomis važiuoja viešasis transportas. Kadangi mūsų senuosiuose rajonuose nėra šaligatvių, tai galima sakyti, jog Šančiai šią žiemą tapo neišbrendami“, – juokavo Šančių seniūnaitė Rita Namikė.

Pasak jos, dėl to šančiškiai labai nepergyvena, džiaugiasi gražia žiema ir aplink savo namus patys nusikasa sniegą. Jos teigimu, Šančiuose kaimynai yra labai draugiški ir, jei prireikia, padeda nusikasti sniegą vieni kitiems.

Autorė Brigita Sabaliauskaitė, Ramūno Vilkelio nuotr. Publikuota laikraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio priede Kaunui „Laikinoji sostinė“

Kviečia gyventojus nelikti abejingiems