Vasario pabaigoje „Gyvenu Kaune“ klubo organizatoriai į renginį – susitikimą Emanuelio Levino centre pakvietė aktyvių Kauno bendruomenių atstovus, žurnalistus, politikus, kitus Kauno ateičiai neabejingus piliečius. Kuriamo Kauno klubo tikslas – telkti pilietiškus kauniečius, organizuoti diskusijas miestui aktualiomis temomis, surengti informacinio raštingumo mokymus bendruomenių lyderiams ir aktyvistams.

Idėja burti Kauną, kaip šiuolaikišką, progresyvų, demokratišką ir tolerantišką miestą matančius bendraminčius kilo prieš keletą metų, kuomet po Covid-19 pandemijos mieste pasijautė akivaizdus bendruomeninių ryšių sutrūkinėjimas, kurį dar ir skatino neigiamas miesto savivaldybės administracijos požiūris į bendruomeniškus, aktyvius piliečius bei jų iniciatyvas.

„Esu liudininkė, kaip miesto valdžios atstovai – vicemerai, ne kartą žadėjo, kad vyks reguliarūs susitikimai su Kauno miesto bendruomenių atstovais, bet mano žiniomis, nieko panašaus nevyksta. Atvirkščiai, net ir tais atvejais, kai bendruomenės prašo, kad į jų susirinkimus atvyktų miesto valdžios atstovai, kurie galėtų atsakyti į rūpimus klausimus apie planuojamus miesto infrastruktūros, naujų statybų projektus, jų neprisikviečia. Visi žinome, kad susitikimo su miesto meru Žemųjų Šančių bendruomenė prašo jau ne vienerius metus, tačiau į jų prašymus niekas nereaguoja. Ta tema bendruomenė yra surengusi ir ne vieną protesto akciją“, – sako viena iš klubo organizatorių, kaunietė žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė.

Pasak jos, nėra normalu ir sveika, kai mieste nebelieka diskusijų, kai įsivyrauja viena nuomonė, viena partija, vienas klanas. „Tai tampa panašu į putinizmą“, – ironizuoja ji.

Kuriamam klubui pasiūlytas žurnalistės sumanyto tinklaraščio pavadinimas „Gyvenu Kaune“. „Iš vienos pusės, tai tinklaraščio pavadinimas, iš kitos – labai aiški žinutė kiekvienam, kuriam būtų įdomu dalyvauti mūsų veikloje – jei gyvenate Kaune ir esate neabejingas Kauno ateičiai – galite drąsiai jungtis prie klubo veiklų“, – sako B. Sabaliauskaitė.

Numatyta artimiausio „Gyvenu Kaune“ klubo renginio data – kovo 25-oji. Daugiau informacijos čia

„Gyvenu Kaune“ klubo renginio akimirkos. Roko Tenio nuotr.

Žmonės nori patys spręsti, kaip jiems gyventi

„Mūsų nereikia gailėti ar ginti. Mes tiesiog norime gyventi sąlygomis, kurias mums garantuoja Lietuvos Konstitucija ir įstatymai. Mes turime teisę turėti savo nuomonę, ją reikšti ir siekti, kad į ją būtų atsižvelgta, priimant mums, kaip gyventojams, aktualius sprendimus“, – sakė renginyje dalyvavusi šančiškė Vita Gelūnienė.

Tarp renginio dalyvių susirinko bendruomenių atstovai iš Panemunės, Aleksoto, Petrašiūnų, Vilijampolės, dalyvavo keleto skirtingų Kauno rajonų seniūnaičiai.

„Daug metų gyvenau Vilniuje, kur dalyvavau Pilaitės rajono bendruomenės protestuose, dabar grįžau į Kauną ir norėčiau būti aktyvi ir savo gimtajame mieste. Kai žmonės klausia, ko reikia, kad bendruomenė susivienytų, sakau, kad niekas taip gerai neišjudina, kaip kažkokia rimta problema, negerovė, miesto valdžios užmojis įgyvendinti sprendimą, kuris nepatinka daugumai. Tiesa, norėtųsi, kad tokių atvejų būtų kuo mažiau“, – diskusijoje apie girdimesnį bendruomenių balsą sakė Dalia Tarailienė.

„Tikrai linkėčiau, kad bendruomenes vienytų ne problemos, o pozityvas, noras tvarkyti, gražinti savo aplinką, miestą. Deja, dabartinė valdanti dauguma Kaune nenori girdėti jokių piliečių pasiūlymų, jie akivaizdžiai nusiteikę vieni patys už mus nuspręsti, kaip mums gyventi. O jų sprendimai yra palankūs verslui – ne gyventojams“, – kalbėjo Kauno bendruomenių centrų asociacijos vadovas Ramūnas Navickas.

Jam pritarė Ramunė Liuda Ruzgūnienė, atstovaujanti vieno gyvenamųjų namų kvartalo Vilijampolėje gyventojus, kurie praeitais metais sužinojo apie planuojamą kvartalinę renovaciją bei juos šokiravusius, su gyventojais nederintus savivaldybės planus jų kiemuose kirsti medžius, tiesti naujas gatves, įrengti antžeminę parkingo aikštelę. Su tokiais planais gyventojai griežtai nesutinka, ketina kreiptis ir į teisėsaugą. Apie tai rašė ir „Gyvenu Kaune“, skaityti čia

„Gaila, kad tenka susivienyti tokia tema – ne planuojant, kaip gražiau ir patogiau susitvarkyti aplinką, o stojant į kovą prieš pokyčius. Atrodytų, lyg mes nenorėtume gyventi gražiau. Iš tiesų juk viskas yra atvirkščiai. Pokyčius planuojantieji siekia mūsų gyvenimą ženkliai pabloginti“, – sakė ji.

Vienintelis kelias ginti savo interesus – viešumas ir atsakingi rinkimai

Tinklaraščio „Gyvenu Kaune“ sumanytoja ir įkūrėja, žurnalistė B. Sabaliauskaitė renginyje pasidalino mintimis apie nuo miesto valdžios nepriklausomos žurnalistikos galimybes ginti gyventojų interesus. „Visgi, turime konstatuoti, kad tokios žiniasklaidos Kaune beveik nebelikę, o jei ir likę keletas, galinčių drąsiai apie Kauno negeroves kalbėti medijų kanalų, juose trūksta galinčių tai daryti profesionalių žurnalistų“, – sakė Kaune dirbanti B. Sabaliauskaitė.

Apie viešojo intereso gynimą teisinėmis priemonėmis bei dažnai iškylančias teisines kliūtis tinkamai atstovauti gyventojų interesus su auditorija mintimis pasidalino LR Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vadovė Elena Martinonienė.

Kauno miesto savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos seniūnas Martynas Prievelis argumentavo, kodėl bendruomenių interesus sunkiai gali ginti miesto Tarybos opozicijoje dirbantys politikai – jų tiesiog yra per mažai.

Diskusijoje intriguojančia tema „Kaip gražinti Kauną kauniečiams?“ diskutavo teatro režisierius Gytis Padegimas, Kauno bendruomenių lyderis Ramūnas Navickas, konservatorius Paulius Lukševičius, aktyviai įsitraukė kiti renginio dalyviai. Tarp renginyje dalyvavusių politikų taip pat buvo Kauno atstovų iš Lietuvos žaliųjų, Lietuvos socialdemokratų ir Laisvės partijų.

„Jau pirmosios Matijošaičio kadencijos metu buvo nukirsti visi ryšiai su miesto bendruomenėmis. Atviru tekstu buvo sakoma, kad jokių bendruomenių Kaunui nereikia, panaikintas mūsų veiklų rėmimo fondas, nebesame traukiami į jokias miestui svarbius klausimus svarstančias komisijas, nėra net ką kalbėti, kad būtų kokia bendradarbiavimo sutartis ir panašiai“, – sakė R. Navickas.

Renginyje kalbėta, kad neatsižvelgiama ne tik į bendruomenių poreikius, bet trūksta palaikymo NVO sektoriui, naujoms ir originalioms kultūros iniciatyvoms.

Artimiausiuose klubo veiklos planuose – mokymai

Renginyje kalbėta, kad „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projektas davė Kaunui tam tikrą intelektinės bendruomenės susiformavimo pojūtį, tačiau per 2023-iuosius šis reiškinys ėmė blėsti. Į miesto tarybą 2023 metais perrinkus valdančiąją, merui Visvaldui Matijošaičiui visiškai lojalią miesto valdžią, savivaldybėje galutinai įsigalėjo vienos nuomonės pozicija, nuslopo visuomenėje kylančios diskusijos, kitokia nuomonė – ignoruojama.

„Norisi renginių, kuriuose visi miestiečiai turėtų teisę išsakyti savo nuomonę. Klubo formatas tam labai tinkamas. Tikiuosi, jis išaugs į rimtesnį opozicinį miesto valdantiesiems sąjūdį. O jei neišaugs, tai gal padės mums pastebėti naujų lyderių, kurie galėtų tapti ateities Kauno kūrėjais“, – sako žurnalistė B. Sabaliauskaitė.

Numatyta artimiausio „Gyvenu Kaune“ klubo renginio data – kovo 25-oji. Renginys bus mokymų pobūdžio – jo metu prasidės bendruomenių lyderiams ir aktyvistams skirti aktualūs informacinio raštingumo ir skaitmeninio turinio kūrimo mokymai. Mokymai yra nemokami. Susidomėjusius kviečiame parašyti el. paštu brigita.sabaliauskaite@gmail.com

„Kadangi mano tinklaraštis „Gyvenu Kaune“ yra orientuotas į Kauno bendruomenėms aktualias temas, norėjau, kad viename pirmųjų renginių susitiktume ir pabendrautume su bendruomenių lyderiais gyvai. Daugelį jų pažįstu iš socialinės erdvės, tačiau tam, kad galėtume aktyviau bendradarbiauti – gyvi susitikimai yra būtini. Neabejoju, kad bus naudingi ir įdomūs artimiausiu metu klube prasidėsiantys mokymai, kurių metu kalbėsime apie skaitmeninį atsparumą, mokysimės informacinio raštingumo pagrindų bei atsakingo skaitmeninio turinio kūrimo principų“, – sakė ji.

Klubo renginyje pristatyta mokymų veikla sudomino miesto bendruomenių atstovus, jie ne tik žadėjo dalyvauti patys, bet ir pakviesti prisijungti jau aktualų turinį socialiniuose tinkluose kuriančius žmones.

Planuojama į mokymus įtraukti 10-15 žmonių, kurie vėliau galėtų patys kurti bendruomenėms aktualų turinį, kuris atitiktų atsakingo turinio kūrimo principus. Be kovo 25 d. mokymų, dar bus surengti dveji mokymai balandžio ir gegužės pabaigoje.

Šiuo metu žurnalistė, kartu su kolegėmis iš Plungės ir Jurbarko kuria inovatyvų įrankį, kuris padės bendruomenių aktyvistams ir kitiems pilietiškiems žmonėms oparatyviai pranešti apie jų gyvenamojoje aplinkoje vykstančias negeroves. Tokie pranešimai prisidės prie didesnio viešumo bei skatins politikus greičiau spręsti gyventojams kylančias problemas. „Gyvenu Kaune“ tinklaraščio įkūrėja tikisi, kad klube vykstančios veiklos padės užsiauginti aktyvių ir pozityvių kauniečių grupę, kuri sieks kurti atvirą ir skaidrų Kauną.

„Gyvenu Kaune“ klubo renginio akimirkos. Roko Tenio nuotr.

„Gyvenu Kaune“ klubas siekia telkti pilietiškus kauniečius

Jums taip pat gali patikti

Investicijos Kauno mieste: per keletą metų – daugiau nei 443 mln. eurų ES ir Vyriausybės lėšų

Žurnalistinis tyrimas: smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje mastai vis dar pilkojoje zonoje

Žurnalistinis tyrimas. Lietuvos nuteistųjų resocializacija: misija (ne)įmanoma? (III dalis, pabaiga)

Valdžios noras greitinti daugiabučių namų modernizavimą – tik popieriuose